Dėl saugumo rizikos, sankcijų ir mokėjimų problemų, susijusių su geopolitiniais įvykiais, daugelis tiekėjų ir gamintojų pageidauja nesiųsti prekių iš Kinijos į Europą per Rusiją arba karo zoną Ukrainoje. Neseniai dauguma Naujuoju šilko keliu važiuojančių traukinių buvo nukreipti iš Ukrainos į Baltarusiją.
Bet net ir laikantis tokio požiūrio, išlieka neapibrėžtumas, nes tiek logistikos įmonės, tiek klientai siekia apsisaugoti nuo sankcijų, kurios taikomos šalims, dalyvaujančioms kare Ukrainoje.
„Kaip alternatyvą kelių transportui „AsstrA”siūlo gabenti krovinius jūra, atskirai arba kartu su oro transportu. Šią paslaugą klientai renkasi tada, kai jiems reikia greitai pristatyti prekes, nepaisant didelių išlaidų. Pristatymas oro transportu yra perspektyvi alternatyva konteineriams, gabenamiems į Europą iš Kinijos geležinkeliais, ypač kai kalbama apie pristatymą „tiksliai laiku”, pavyzdžiui, aukštųjų technologijų ir automobilių sektoriuose”, –komentavo Botondas Kovacs-Mate, „AsstrA”dukterinės įmonės Vengrijoje regiono direktorius generalinis direktorius..
Situaciją apsunkina tai, kad praėjusį mėnesį Kinijoje užfiksuotas staigiausias Covid 19 infekcijos atvejų padidėjimas nuo pirmosios bangos 2020 m. Kinijos valdžios institucijų vykdoma nulinės tolerancijos politika rodo, kad yra didelė tikimybė, jog tiekimo grandinė ir toliau bus sutrikdyta, o konteinervežių eilės didžiuosiuose Kinijos uostuose kasdien ilgėja..
„Nuo „Covid 19″krizės pradžios daugelis Europos importuotojų naudojosi geležinkelių transportu iš Kinijos. Tai lėmė keli veiksniai, įskaitant grūstis uostuose ir sparčiai didėjančias jūrų krovinių vežimo kainas. Šiuo metu ir ekspeditoriai, ir klientai sulaiko kvapą ir susirūpinę stebi pokyčius. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad pagrindinė geležinkelio linija, jungianti Kiniją su Europa, eina ne per Ukrainą. Per šią šalį buvo pervežta tik apie 3 proc. krovinių iš Kinijos. Didžioji dalis krovinių gabenama per Kazachstaną, Rusiją ir Baltarusiją į pagrindinį geležinkelio linijos perkrovimo terminalą Malasevičėje, Lenkijoje”, –informavo Vladislavas Martinas, Kinijos ir ES geležinkelių transporto departamento vadovas.
Šiuo metu bendrovė nagrinėja alternatyvius maršrutus, pavyzdžiui, Transkaspijos maršrutą (Kinija-Kazachstanas-Azerbaidžanas-Gruzija-Turkija) arba Kinija-Kazachstanas-Azerbaidžanas-Gruzija-Rumunija per Juodąją jūrą. Tačiau jau dabar tampa akivaizdu, kad dėl tam tikrų ypatybių –kelių etapų pristatymo grafikų ir nepalankių oro sąlygų –šie maršrutai negalės būti naudojami kaip reali alternatyva pristatymui per Rusijos Federaciją..
„Alternatyvių maršrutų naudoti kol kas neįmanoma.
„Norint naudotis alternatyviais maršrutais, reikia daugybės perkrovimų, pavyzdžiui, Kinijos ir Kazachstano pasienyje ir Baku (Azerbaidžanas), kai keltai plaukia per Kaspijos jūrą iš Aktau (Kazachstanas). Be to, jau dabar kyla problemų dėl keltų prieinamumo. Bus labai sunku sudaryti stabilų tvarkaraštį, o perkrovimo laikas vėluos.
Tiek Rumunijoje, tiek Turkijoje transporto keliai ir terminalai nėra pritaikyti dideliems krovinių kiekiams. Be to, šis maršrutas gali būti netinkamas dėl didesnių prekių gabenimo per Sueco kanalą sąnaudų ir laiko sąnaudų. Šis maršrutas neabejotinai bus paklausus, tačiau jau dabar žinoma, kad per ateinančius dešimt metų jis negalės aptarnauti daugiau nei 5-6 proc. dabartinio į Malaševicę gabenamų krovinių kiekio, jei nebus padaryta didelių investicijų į infrastruktūrą.