Logistikos tikslai –teikti aukštos kokybės paslaugas, užtikrinti kokybę ir mažinti sąnaudas. Šiuo atžvilgiu kyla prieštaringų tikslų. Pavyzdžiui, nors aukštas atsargų lygis sumažins trūkumo sąnaudas ir padidins pasirengimą tiekti, automatiškai padidės sandėliavimo sąnaudos. Logistikos sąnaudų apskaičiavimas čia naudojamas kaip priemonė optimalumui nustatyti.
Apskritai stengiamasi vengti nereikalingų pervežimų. Pavyzdžiui, tiekėjas gali surinkti kelias dalis, nes tai reiškia, kad reikės mažiau transportavimo pastangų. Skirstant prekes gali būti tikslinga šią užduotį patikėti specializuotai įmonei (transporto įmonei). Ši įmonė taip pat turi kitų klientų, kartais naudojasi moderniais automobilių parko valdymo sprendimais ir taip gali geriau išvengti brangių tuščių reisų.
Kai ši dalis veikia sklandžiai, akivaizdu, kad su ja turi būti susietas ir tarpinių produktų užsakymo bei galutinių produktų išsiuntimo planavimas. Visi skyriai turi tą pačią informaciją, naudojantis įmonės išteklių planavimo sistema. Galiausiai visi procesai vertinami apskaitos požiūriu.
Užduotys
Šį uždavinį pragmatiškai suformulavo Reinhardtas Jünemannas (Reinhardt Jünemann, 1989): „Logistikos uždavinys –pateikti reikiamą kiekį, reikiamus objektus kaip logistikos objektus (prekes, žmones, energiją, informaciją), reikiamoje sistemos vietoje (šaltinis, kriauklė), reikiamu laiku, reikiama kokybe, reikiama kaina.”[13] Šis tikslas paprastai vadinamas 6 R logistikos uždaviniu. Apribojimas iki mažiau nei šešių tikslų (pvz., tinkamas produktas tinkamu laiku, tinkamos kokybės ir tinkamoje vietoje) taip pat dažnai sutinkamas su pritaikytu pavadinimu (4-R taisyklė). Logistikos tikslai tampa vis reiklesni. Todėl dabar kalbama apie sept R arba net 7R+.
Logistikos uždaviniai, be kita ko, apima prekių, žmonių, pinigų, informacijos ir energijos vežimą, tvarkymą, sandėliavimą, aprūpinimą, įsigijimą ir paskirstymą, taip pat jų valdymą, kontrolę ir optimizavimą. Užduotimis grindžiamas logistikos struktūrizavimas yra įprasta forma, nes ji naudojama daugelyje logistikos sričių (įskaitant aprūpinimo logistiką, gamybos logistiką ir paskirstymo logistiką).
Viena iš logistikos užduočių, be kita ko, yra prekių gabenimas nuo gamintojo iki kliento arba nuo pardavėjo iki galutinio kliento. Kita užduotis, be kita ko, yra prekių (medžiagų) ir informacijos gabenimas įmonėje, pvz., prekių gabenimas iš sandėlio į gamybos vietą, darbuotojų aprūpinimas informacija ir darbo medžiagomis ir pan. Taigi, įvairios logistikos sritys daugiau ar mažiau priklauso ne tik nuo įmonių, miestų ir kt. infrastruktūros efektyvumo, bet ir nuo technologinių sistemų.
Viena iš paskirstymo logistikos užduočių –laiku suplanuoti eismo draudimus, valstybines šventes ir laiko apribojimus. Be to, planuotojas parengia vežimo dokumentus pagal socialines kelių transporto taisykles ir užtikrina, paruošia ir kontroliuoja krovinius ar prekes jų saugojimo metu. Kita užduotis –vežti sunkiasvorius krovinius (netinkamų matmenų ir (arba) svorio krovinius) arba vežti ir saugoti pavojingus krovinius, kuriems taikomi tam tikri išplėsti teisiniai reikalavimai. Tai apima išimtis ir palydos transporto priemonių parūpinimą, įskaitant teisingą pavojaus ženklo perkėlimą ant transporto priemonės, kuri turi atlikti šį vežimą. Kitose vietovėse, be muitinės taisyklių, reikalingi CEMT leidimai. Ypatingas dėmesys skiriamas pristatymams Bendrijos viduje.
Planuotojas taip pat sprendžia, ar tinka vežti krovinius „piggyback”, intermodaliniu arba multimodaliniu transportu, arba kokią transporto rūšį ir kokiu maršrutu reikėtų pasirinkti.
Logistikos sritys
„Logistics”siūlo į klientus ir procesus orientuotus sprendimus, skirtus įmonėms, grupėms, tinklams ir virtualioms įmonėms. Logistika (ekonomine prasme –prekių judėjimas) jungia sandėliavimo ir transporto sritis. Spaudžiant darbo sąnaudoms ir pasitelkus įmonės išteklių planavimo sistemą, buvo būtina ir įmanoma sujungti šias dvi sritis pagal bendrą strategiją.